Bičas primą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą, su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
– Tu ką, pirmą syk teatre?
– Nu tipo jo, o ką?
– Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, suo juom tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiūri po kėde – akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis tą alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė, rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
– Tu ką, pirmą syk teatre?
– Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
– Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė (priėjo iki galo ;)) ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
– Blyn vaikine, toks jausmas kad tu pirmą kartą teatre!
– Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
– Nu taigi tu balkone!
– Na ir kas?
– Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Viesvien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, “ale tikrai, nieks gi nepamatys”. Na priėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
– ######!@#, ######!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! Į šonus vedžiok idiote!!!!!